Ugnė Barauskaitė apie krikštynas

2008. 09. 13.    

Rašytoja Ugnė Barauskaitė - dviejų dukrų mama. Per Kalėdas Jonei sukaks ketveri, Julija jau laukia 12-ojo gimtadienio. Ugnė pasidalijo mintimis apie šiuo metu vis populiarėjančias krikštynas. Ši tradicija jos šeimoje, kaip teigė pati Ugnė, nėra katalikybės išraiška, greičiau - tradicija, padedanti suartėti su draugais - vaikų krikštatėviais. Todėl ji nė neatsimena, kiek metų vyresnėlei buvo, kai ji tapo krikščionė. O mažoji nekrikštyta iki šiol...

Turi dvi dukreles, jaunėlei jau beveik ketveri, bet ji dar nekrikštyta. Kodėl? Ar ieškai tinkamų krikštatėvių, ar lauki tinkamo laiko?

Tiesiog norėjau, kad Jonės krikštatėviai būtų tie patys žmonės, kaip ir Julijos, vyresnėlės. Pradžioje jiems tai atrodė keista, bet dabar, regis, jau apsisprendė, todėl greičiausiai krikštynos bus. Dukros turi skirtingus tėčius, todėl norėjau, kad bent jau krikšto tėvai jomis rūpintųsi vienodai.

Kaip manai, kodėl staiga taip pasipylė krikštynų? Ar tai - mados reikalas, ar žmonės pasidarė labiau tikintys? O gal stereotipai verčia?

Manau, kad gražios tradicijos greitai tampa madingomis. Pradžioje visi „užsikepė" mėtytis ryžiais per vestuves ir leisti dangun balandžius, paskui pradėjo rengti kuo įmantresnius mergvakarius, o dabar - krikštynas su baltomis suknelėmis. Kita vertus, moterims progų ir suknelių niekada nebūna per daug, ar ne?.. Tikrai nemanau, kad visi tie žmonės yra giliai tikintys. Jei tikrai taip būtų, galėtų krikštyti ir po krūmu, o ne laukti eilės pas populiarų kunigą elitinėje bažnyčioje.

Kodėl tu krikštijai savo vyresniąją dukrą Juliją? Vėlgi, ar tiesiog taip reikėjo, ar tikėjai, kad sakramentas jai reikalingas kaip katalikei?

Ne, apie katalikybę tikrai negalvojau. Nors pati buvau krikštyta, bet drąsiai sakau, kad nesu katalikė. Tačiau mūsų krašte nėra jokios alternatyvios ceremonijos, kuri teisine prasme svetimus žmones įpareigotų rūpintis tuo vaiku. Julijos krikšto tėvai - mano amžinątilsį tėvo, mano mamos, pagaliau, ir mano pačios draugai, mes artimi daugybę metų, tačiau kitaip „susigiminiuoti" negalime. Todėl jie tapo mano Julijos (ir tikiuosi, taps Jonės) krikšto tėvais.

Kokį jai davei krikšto vardą? Kodėl būtent šį? Ar mažajai vardą išrinksi kitą, ar jis liks toks pat - Jonė?

Kai laukiausi, galvoje turėjau du vardus: Marija ir Julija. Kai ji gimė, garsiai ištariau „Marija" - ir supratau, kad tai ne jos vardas. Liko Julija. O „Mariją" palikau bažnyčiai. Man apskritai patinka bibliniai, ypač žydų vardai: Dovydas, Danielius, Salomėja... Dar neišsiaiškinau, ar galima suteikti Danielės krikšto vardą. Kai laukiausi antrosios, buvau sugalvojusi du vardus - Jonė ir Danielė, ir pastarasis man patiko beveik labiau, nes atrodė lyg ir švelnesnę natūrą apibūdinantis vardas, bet tėtis užprotestavo, esą vaikui gyvulio vardo neduos (danielius - toks dėmėtas elnias), todėl dabar namie siautėja siaubingai patrakusi Jonė.

Ko tikiesi iš savo vaikų krikštatėvių - bendravimo, pagalbos auklėjant vaiką? Ar keli jiems kažkokius reikalavimus?

Ne, šita krikščioniška nuostata, esą krikšto tėvai atsakingi už vaiko dvasinę raidą ir panašiai, aš nesivadovauju. Šitą reikalą kaip nors pati patvarkysiu. Svarbu, kad krikštatėviai būtų geri, rūpestingi ir ranka pasiekiami. Nesuprantu, kaip žmonės atskrenda vaiko krikštyti iš Amerikos, pakabina ant kaklo aukso kryžių ir vėl išskrenda į savo Ameriką, kur tupi iki gyvenimo pabaigos. Mūsiškiai - kaip tik geri, rūpestingi ir ranka pasiekiami. Be to, išties mūsų šeimai artimi žmonės. Tai svarbiausia.

Ar bendrauji su savo krikšto tėvais? Koks jų vaidmuo tavo gyvenime?

Man atrodo, aš apskritai ilgą laiką nežinojau, kas tokie mano krikšto tėvai. Paaiškėjo, kad mano teta (tėvo sesuo) ir jos kaimynas. Tai su kaimynu beveik nebendravau, o su teta - tai kaip su teta, o ne kaip su kažkokia krikšto mama. Atvirai pasakius, net mano krikšto vardo niekas neprisimena ir jokio popieriuko nėra, todėl aš slapta tikiuosi, gal jie manęs išvis nekrikštijo, tik taip pasakoja.. Būti „autsaidere" man visada smagiau.

Ar pati esi kažkieno krikšto mama? Jei taip, kokie tavo santykiai su krikštavaikiu, kas tu esi jo gyvenime?

Žinokit, viskas pagal tą patį principą: niekas tuo mūsų šeimoje netiki, į bažnyčią net per šventes neina, bet va - tapau savo gerokai jaunesnės pusseserės krikšto mama. Kaip krikšto mama aš ją aprūpinu protingomis, sunkius brandos periodus išgyventi padedančiomis knygomis. Kaip pusseserė - palaikau saviraiškos paieškas ir kartais nuperku alaus. Apskritai, čia vertėtų paaiškinti, kad mano mama su vyru ir jos sesers šeima gyvena šalia, gretimuose namuose, todėl mes vieni pas kitus su pižamomis vaikštome, ir kai atvažiuoju aš su saviškiais, tai mes visi tokia krūva ir mirkstam sode (žiemą - virtuvėj) tris dienas iš eilės. Mes visi labai sulipę. Todėl atskirti plikas krikšto mamos funkcijas būtų sunku.

Kokią įsivaizduoji savo jaunėlės krikšto dienos šventę? Ar teiki didelę reikšmę iškilmingoms krikštynoms? O gal tai bus jauki šeimos šventė?

Jokių iškilmingų krikštynų čia tikrai nebus. Nueisim į miestelio bažnyčią, kunigas vienas sukalbės kokią maldą (kiti - garantuoju - neprisimins nė trečdalio reikalingų žodžių), aplaistysim Jonei galvą vandeniu ir ji pasipiktinusi greičiausiai sukels muštynes ir „rėktynes", o tada grįšim namo ir švęsim kaip įprastai, atsisėdę terasoje po obelim. Per Julijos krikštynas viskas buvo taip pat, tik ji buvo ramus vaikutis, todėl nesimušė.

O gal apskritai nuspręsi mažosios nekrikštyti ir leisti jai tai padaryti jau suaugusiai, kai pati galės nuspręsti, kokį tikėjimą nori išpažinti?

Aš manau, taip būtų protingiausia. Negalima žmogui primesti tokio svarbaus dalyko kaip tikėjimas. Bet kaip jau sakiau, mūsų atveju tai ne tikėjimo klausimas, tai tik toks socialinis ritualas, kurio metu žmonės pasižadės abi mano dukras vertinti ir mylėti po lygiai. Būtent to aš ir tikiuosi.

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Jūsų vertinimas: Jokio Vidutinis 3.7 (3 balsai)

© 2008-2019 Viskas krikštynoms