Tajos vaikų krikštynos - brangiausių žmonių rate

2008.04.24.

Dažna šeima, nusprendusi krikštyti vaikelį, mintyse ar popieriaus lape pradeda dėliotis krikštynų scenarijų. Vieni nori kažko išskirtinio, dar nematyto, kiti tiesiog kuklios, jaukios šeimos šventės.

Apie pagranduko Domo krikštynas pasakoja Erika Klimenko – Taja.
Taja turi du vaikučius vienam 8 metai, jaunėliui – 10 mėnesių. Pirmąjį vaikelį Taja krikštijo jau paūgėjusį. Jam buvo šešeri metukai. To priežastis labai paprasta – vaikutis buvo išskirtinio judrumo, todėl nuspręsta luktelėti, kol jis paaugs.
Krikštynos buvo labai kuklios, – teigia Taja.
Po pirmųjų krikštynų dainininkė žinojo, kad kitą vaikelį krikštys visai mažą, kol dar nepradėjo vaikščioti, arba jau gerokai ūgtelėjusį.

Kaip nusprendėte, kad jau atėjo laikas krikštynoms? Ar vadovavotės kažkokiais įsitikinimais, ar prietarais susijusiais su šia šeimos švente? Juk seniau buvo tikima, kad vaikutį reikia pakrikštyti kuo greičiau.

Apie antrojo vaikelio krikštynas pradėjome galvoti gana greitai, – pasakoja pašnekovė. – Ir tai atėjo greičiausiai iš suvokimo, kad pirmąją nuodėmę reikia nuplauti kaip įmanoma greičiau. Vaikučiui tuomet buvo keturi mėnesiai.

Nuo ko pradėjote ruoštis šventei?

Kažkokio išskirtinio pasiruošimo nebuvo. Tiesiog išsirinkome krikšto tėvelius, nuėjome į bažnyčią ir tiek. Visada maniau ir tebemanau, kad tokias šventes reikia švęsti brangiausių žmonių rate.

Krikštynų apeigų tikslas – įvesdinti vaiką į tikinčiųjų bendruomenę ir suteikti jam šventojo vardą. Vardas lydi vaiką visą gyvenimą. Kaip parinkote vaikučiui vardą?

Antrojo mažylio vardą išrinkome labai lengvai. Krikšto tėčio vardas – Antanas, vaikučio senelio vardas taip pat Antanas, tad ilgai galvoti neteko...
Apie šį vardą Taja su vyru galvojo ir anksčiau. Buvo minčių suteikti vaikučiui pirmąjį vardą Antanukas, bet vėliau tėveliai persigalvojo. Šio vardo reikšmės Taja sakosi nežinanti. Tiesiog, jos manymu, šis vardas yra gan senas ir lietuviškas.

Kaip išsirinkote bažnyčią? Kas Jums buvo svarbiausia ją pasirenkant?

Paprastai mūsų šeimos apeigos būdavo susijusios su Žvėryno bažnyčia, ten ir aš esu krikštyta. Ir tarsi vaikučių krikštynos turėjo vykti ten, bet taip susiklostė, kad kažkada teko dalyvauti draugės vestuvėse, kurios vyko Vilniaus Arkikatedroje. Ceremonijai vadovavo klebonas Ričardas Doveika. Apeigos man paliko tikrai gilų įspūdį. Nuoširdi ceremonija, prasmingi žodžiai labai sužavėjo, todėl nusprendėme vaikučius krikštyti Arkikatedroje bazilikoje.

Ar galvojote apie įvaizdį? Gal prašėte pagalbos stilistų? Juk dauguma garsių žmonių stengiasi kiekvieną šventę paversti kažkuo neįprastu, nustebinti aplinkinius.

 Tai buvo išskirtinai tik šeimos šventė. Nė minties nekilo apie stilistus, dideles iškilmes ir puošnumus. Tiesiog norėjosi jaukumo, pabūti artimų, mielų žmonių rate, tyliai, ramiai pabendrauti. Galbūt puošnumas jau net neįdomus dėl darbo specifikos. Tad norėjosi paprastumo ir natūralumo. Aš apsirengiau paskutinę minutę tai, ką turėjau spintoje. Nieko specialiai neieškojau šiai dienai. Net nėjau į kirpyklą šukuosenos ir makiažo darytis. Pati pasidažiau bei susišukavau. Darėm šventę ne dėl kitų, o dėl savęs.

Koks buvo Jūsų krikštynų scenarijus?

Nieko specialiai negalvojome. Darėme viską kuo paprasčiau. Norėdami, kad visi būtų viename būryje, išsinuomojome limuziną. Tiesiog visiems draugėje būti mieliau.

Organizavote viską pati ar ieškojote pagalbos pas jau patyrusius žmones? Kas padėjo išspręsti organizacinius rūpesčius?

Didelių rūpesčių tikrai nebuvo, nes nedarėme didelės šventės.

Prieš kiek laiko kreipėtės į bažnyčią, kada pradėjote ieškoti vietos, kurioje švęsite?

Prieš kelias savaites nuėjome į bažnyčią, tada užsakėme šventimo vietą. Iš anksto nieko neorganizavome. Žinoma, ruduo galbūt nėra toks populiarus metų laikas. Dažniausiai visi stengiasi tokias šventes organizuoti vasarą. O rudenį daug paprasčiau, todėl mes viską sutvarkėme labai greitai.

Kur šventėte krikštynas?

Šventėme Belmonte. Ten yra labai jauki nedidelė salytė, – būtent tai, ko mums ir reikėjo.

Kaip išsirinkote šventės vietą? Kas lėmė Jūsų pasirinkimą?

Žinau, ką reiškia organizuoti šventę namuose. Tuomet tau tenka visi buities rūpesčiai. Todėl apie šventę namuose nė nesvarstėme. Juolab, kad dabar tikrai galima rasti jaukių vietų pagal kiekvieno poreikius ir išgales. Mums norėjosi jaukios, nedidelės erdvės. Norėjome, kad tai būtų atskira salytė ar mažas restoranėlis.

Kaip rinkotės krikšto tėvus? Ar tai buvo sunki užduotis? Juk sakoma, kad krikšto tėvai tampa tarsi vaiko globėjais, antri po tėvelių?

Šią užduotį patikėjau vaikučio tėveliui, mačiau, kad jam tai labai svarbu.

Kas išrinko vaikučiui krikšto rūbelius?

Tikrai nežinojau ir specialiai nesidomėjau krikštynų apeigomis, tradicijomis. Gal todėl taip susiklostė, kad kviesdama krikšto tėvelius pažadėjau jiems, kad pati pasirūpinsiu drabužėliais ir kitais būtinais atributais. Taigi, taip ir buvo.

Ar tai buvo sunki užduotis?

Tikrai teko ilgai ieškoti drabužėlių. Ir visai ne dėl to, kad norėjome kažko išskirtinio. Ne. Ieškojome kažko paprasto, kad vaikui būtų patogu. Krikštijant mergaites kažkiek paprasčiau, nes galima rasti visai gražių suknyčių, o berniukams pasiūla visai maža. Buvo kilę minčių siūdintis rūbelius, bet turėjome mažai laiko, tad šiaip ne taip išrinkau. Žinoma, daug kas priklauso nuo metų laiko. Jeigu vaikutį būtume krikštiję vasarą, gal ir drabužėlius būtų buvę lengviau išsirinkti. Krikštynos vyko rudenį, spalio mėnesį, tad teko ieškoti tokių drabužėlių, su kuriais vaikučiui būtų šilta.

Ką vaikas gavo dovanų? Ką dovanojo krikšto tėveliai?

Dovanos buvo labai įvairios. Vieni dovanojo pliušinius žaislus, kiti drabužėlius, knygelių.

Kokią dovaną padovanojo tėveliai?

Mes dovanojome auksinį kryželį. Rinkome tokį, kuris būtų universalus, tiktų ir suaugusiam. Norėjosi, kad tai būtų dovana ilgam, kad turėtų išliekamąją vertę.

Kaip manote, ar svarbu, kad dovana turėtų išliekamąją vertę?

Žinoma, manau, kad kai prabėgs nemažai metų vaikui bus smagu žinoti, kad kažkokį daiktą jis gavo savo krikšto dieną.

Ką manote apie tradicines dovanas? Seniau labai mėgta dovanoti sidabrinius šaukštelius, medalikėlius, kurie saugotų vaiką nuo blogybių.

Tikrai graži tradicija. Išties verta dovanoti tai, kas turi išliekamąją vertę ir nėra vienadienis daiktas.

Kaip manote, kokia turėtų būti ši šventė? Seniau tai buvo viena svarbiausių šeimos švenčių.

Žmonės vėl gręžiasi į tai, kas kurį laiką buvo nugrimzdę į užmarštį. Vėl svarbios tampa tradicijos. Ir tai natūralus procesas. Tradicijos – mūsų vertybės. Todėl palaipsniui, manau, vėl bus grįžtama prie tradicinių švenčių, bus prisiminti ir papročiai, apeigų subtilybės.

Kokius svečius kvietėte į krikštynas?

Šventėje dalyvavo tik brangiausi žmonės.

Kiek praėjo laiko nuo pirmagimio krikštynų? Gal galite palyginti, kaip, kas per tą laiką pasikeitė?

Nuo pirmagimio krikštynų praėjo 2 metai. Na, kažkokių pokyčių nelabai įžvelgiu.

Kokių prietarų esate girdėjusi, kurie susiję su krikštynomis?

Nesu prietaringa ir prietarais netikiu. Gal todėl aš jų ir neįsidėmiu, jei kas ir pasako.

Jeigu Jums tektų krikštyti vaikutį dabar, ką darytumėte kitaip?

Na, gal labiau laikyčiausi tradicijų, atsižvelgčiau į papročius. Ir būtinai ieškočiau fotografo, kad įamžintų šią nuostabią akimirką, nes tikrai neverta tam pagailėti pinigėlių. Mėgėjiškos nuotraukos niekada neprilygs profesionalioms. Kol ruošiesi krikštynoms, atrodo, kad tikrai viską spėsi, atrasi laiko fotografuoti, bet iš tikro, visą laiką norisi skirti mažyliui, ir tos nuotraukos net užsimiršta.

O ką patartumėte kitiems, kurie dar tik ruošiasi organizuoti šią gražią šeimos šventę?

Manau, kad svarbiausia daryti tokią šventę, kurioje gerai jaustųsi jos dalyviai. Patarčiau iš anksto galvoti apie krikšto drabužėlius, gal net siūdintis, kad tikrai būtų dailūs ir patogūs. Taip pat patarčiau išsirinkti patyrusį fotografą, kad įamžintų šventės akimirkas. Ir, žinoma, kad būtų linksmiau, suburti visus svečius į vieną krūvą.

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Nevertinta

© 2008-2012 Viskas krikštynoms