Svarbiausi Česnauskių šeimos įvykiai - tik gimtinėje

2008.10.28.

Prieš dešimt dienų pakrikštiję savo pirmagimį, trijų mėnesių sulaukusį Deividuką, jaunieji tėveliai Vaida Grikšaitė-Česnauskienė ir Deividas Česnauskis, iškart po krikštynų išskubėjo į Edinburgą, kur šeimos galvos laukia darbai futbolo klube "Hearts". Krikštynų tradicijomis bei papročiais Škotijoje, Vaida sako nesidomėjusi, nes niekada net negalvojo savo atžalėlės krikštyti svetimoje šalyje. Ji visuomet žinojo, jog svarbiausi jų šeimos įvykiai - vestuvės, kūdikio gimimas, krikštynos - vyks gimtinėje.

Vasarą susilaukėte mažylio ir jau jį pakrikštijote. Kodėl būtent tokio amžiaus? Ar laikėtės nuostatos, kad kūdikį reikia pakrikštyti kuo ankščiau ar tai lėmė kitos priežastys?

Kadangi mūsų dabartinis gyvenimo ritmas tarp Lietuvos ir Edinburgo, tad tenka derintis prie jo. Jau prieš gimstant mažyliui buvo suplanuota, jei viskas bus gerai, po trijų mėnesių, kai sustiprėsim, grįšime atgal į Edinburgą. Mes su vyru galvojome, kad sūnelį krikštysime ateinančią vasarą ir organizuosime gražią šventę, tačiau šiuo klausimu Deividuko abi močiutės buvo labai griežtos. Jos buvo įsitikinusios, kad prieš tokią kelionę ir gyvenimą kitoje šalyje, Deividuką būtinai reikia pakrikštyti. Iš tiesų, mes su jomis sutikome, kad visi būtume ramūs.
Dar vyro mama Olga buvo minėjusi iš savo patirties, kad pakrikštijus mažylį jis tampa ramesnis. Gal atsitiktinumas, bet Deividukas tik atskridęs į Škotiją, sekančią dieną po krikšto, pasikeitė. Tapo ramesnis, dingo pilvelio skausmai, daug miega, daug šypsosi. Po savaitės paskambinau vyro mamai ir padėkojau, kad ji su mano mama spaudė mažylį pakrikštyti prieš kelionę.

Kada pradėjote galvoti apie sūnelio krikštą? Ar visada žinojote, jog krikštysite jį gimtinėje, o ne Edinburge?

Apie sūnelio krikštą pradėjome galvoti vos jam gimus, bet buvo iškilęs klausimas dėl konkrečios datos. Norėjome, kad šioje šventėje dalyvautų ir vyras Deividas. Visa šventė priklausė nuo jo. Kadangi jo darbas nėra toks jau lankstus grafiko atžvilgiu, tad krikštynos gavosi, galima sakyti ekspromtu. Labai šauniai viskas įvyko, Deividukas jau buvo paūgėjęs, beveik trijų mėnesių, o kitą dieną jau išskridome į Škotiją.
Mums net nekilo minčių sūnelį krikštyti Škotijoje, kadangi neplanuojame čia leisti šaknų ilgesniam gyvenimui, todėl viską, kas susiję su šventais ir rimtais dalykais, organizuojame tik Lietuvoje. Gimtinėje mums viskas artima ir pažįstama, taip pat artimieji šalia.

Ką Jūsų šeimai reiškia krikštynos? Ar sunku buvo apsispręsti renkant sūneliui krikšto tėvelius?

Krikštynos mūsų šeimai yra labai svarbios. Juk mažąjam suteikus krikšto sakramentą, jis tampa tikru krikščionimi ir yra Dievo malonėj, kuris jį saugos. Išrinkti krikšto tėvus nebuvo sudėtinga. Jais tapo mūsų vestuvių liudininkai - mano brolis Vilius ir vyro sesuo Lijana. Kodėl būtent jie? Smagu, kad krikšto tėvai jauni ir labai mylintis mūsų mažąjį Deividuką. Tikimės, kad jie puikiai atliks krikšto tėvams būdingas pareigas.

Ar lengvai išsirinkote kūdikiui drabužėlius? Dažnas nori, kad krikšto dieną mažylis atrodytų išskirtinai, todėl drabužėlius siūdinasi, o kaip Jūs papuošėte savo pirmagimį?

Kaip minėjau, krikštynos įvyko labai greitai, net neįtikėtinai greitai, tad siūdintis kažko ypatingo net nebuvo laiko. Tiesiog rinkomės paprastesnį variantą, taip pat atsižvelgiant ir į rudeniškas oro sąlygas, kreminės spalvos šiltą kostiumėlį ir specialiai krikštui skirtą skraistę su kepuryte.

Ar šventėje dalyvavo tik artimiausi žmonės, o gal organizavote didelę puotą?

Suorganizuoti didelės ir gražios  puotos nebuvo kada. Mums prieš kelionę pats svarbiausias dalykas buvo priimti krikštą, tad šioje mažoje ir itin svarbioje šventėje dalyvavo vyro ir mano tėvai bei krikšto tėveliai. Žinoma, turėjome šventinius pietus, o po to mūsų laukė fotosesija ir lagaminų pakavimas.

Kokioje bažnyčioje krikštijote mažylį?

Sūnelį krikštijome Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, Klaipėdoje. Dar būdama nėščia žinojau, kad šioje bažnyčioje, kurioje vyko mūsų vestuvės, bus pakrikštytas ir būsimas vaikelis. Ši bažnyčia nebuvo pasirinkta atsitiktinai, aš esu jos parapijietė, ji šalia mūsų namų, net pro tėvų namų langus matosi jos stogai. Mano mama dažnai man mini, kad žiūrėdama pro langą, vis prisimena šias ypatingas mūsų šeimos šventes.

Gal žinote ir tikite kažkokiais prietarais, susijusiais su krikštynų apeigomis?

Deividuko abi močiutės dėl šventos ramybės spaudė mus pakrikštyti sūnelį prieš išskrendant gyvenimui į Edinburgą. Anot jų, kad anūkui nieko neatsitiktų, neužkluptų kokia sunki liga, kad globotų ir saugotų jo angeliukas.

Kokios dovanos, Jūsų manymų, gautos per krikštynas, geriausiai įprasmina šią šventę?

Mūsų šeimoje yra įprasta dovanoti sidabrinius šaukštelius, ant kurių išgraviruota gimimo data, laikas, ūgis ir svoris. Tokią mažą, mano nuomone, prasmingą dovanėlę gavo ir Deividukas.
Pačios prasmingiausios dovanos yra tos, kurios dovanojamos su meile, turinčios išliekamąją vertę prisiminimams.

 

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Nevertinta

© 2008-2012 Viskas krikštynoms