Šis bei tas apie krikštynų prietarus

 

Nuo seno svarbiausi žmogaus gyvenimo momentai apgaubti prietarų ir įvairiausių tikėjimų. Mūsų protėviai vaiko gimimą ir jo krikštą laikė labai svarbiais įvykiais, tad stropiai paisė visų liaudies priesakų ir tikėjimų, linkėdami naujagimiui laimės. Štai keletas iš jų:
Buvo tikima, kad pribuvėja mergaitę turi priimti su rankšluoščiu, taip ji būsianti gera audėja. Kitas tikėjimas susijęs su kūdikio atėjimu į pasaulį buvo toks: berniuką reikia priimti su moterišku rūbu, o mergaitę su vyrišku (įsupti tik gimusį vaiką), nes buvo tikima, kad tai lemia pasisekimą užaugus tarp priešingos lyties. Įdomu tai, kad linkėdama kūdikiui laimės, pribuvėja pameluodavo motinai apie naujagimio lytį. Žinoma, šiandien, kai tėvai atlikdami tam tikrus tyrimus dar iki kūdikio gimimo sužino būsimo vaiko lytį, šis prietaras netenka savo svarbos.
Daugelyje tautosakos šaltinių teigiama, kad dar nekrikštytą vaiką reikia labai saugoti nuo blogos akies nužiūrėjimo, laumių apkeitimo ir pan. Taip pat buvo tikima, kad vaiką reikia saugoti nuo mėnulio ir saulės šviesos, nes apšviestas vaikas taps lunatiku. „Saugumą“ užtikrindavo įvairiomis priemonėmis: tik gimusį vaiką peržegnodavo, šlakstydavo rūbelius švęstu vandeniu ar smilkydavo per Žolinę pašventintomis žolėmis arba iki pat krikšto prie lopšio buvo žibinama žvakė arba lempa, o mama, nuo nužiūrėjimo bandydama apsaugoti vaiką, vilkdavo jį išvirkščiais marškinėliais. Visa tai buvo daroma iki krikštynų, o atėjus krikštynų dienai, įvairių liaudies priesakų turėjo laikytis krikštatėviai.
Krikštynų dienos rytą atvykus krikštatėviams svarbūs du dalykai. Pirma: krikštatėviai turi būti labai švariai apsirengę, nes tikima, kad ši savybė (švara, tvarkingumas) persiduos vaikui. Antra: į bažnyčią, nesvarbu ar ji toli ar arti, geriau važiuoti, tai esą simbolizuoja būsimą vaiko turtingumą.
Buvo keletas prietarų, susijusių su vaiko išlydėjimu iš namų į bažnyčią krikštyti: tikėta, kad motina neturinti vaiko išlydėti, antraip jis augdamas sekios paskui ją. Dar sykį prisimenant, kad nekrikštytas kūdikis buvo laikomas pažeidžiamu, reikia paminėti, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose buvo paprotys, išlydint kūdikį į bažnyčią krikštyti, jam į vystyklus, nepastebimoje vietoje, įberti žiupsnelį druskos, kuri turėjo saugoti kelionėje.
Seniau per krikštynas tėvams, krikštatėviams ir šventės svečiams buvo griežtai draudžiama prieš krikšto apeigas vartoti svaigius gėrimus (išskyrus alų), nes buvo tikima, kad nederamas elgesys krikštynų metu gali paveikti vaiko likimą.
Daug įvairių prietarų reglamentavo krikštatėvių elgesį krikšto dieną. Štai keletas pavyzdžių: kad kunigas „gera ranka“ palaimintų, jam krikštatėvai veždavo pyrago, kad vaikui dantų „nesurakintų“, krikštamotė perkąsdavo šiaudą ir mesdavo jį į abi puses. Vienas įdomus ir plačiai paplitęs prietaras buvo toks: krikšto tėvams buvo draudžiama prieš krikštą šlapintis, nes buvo tikima, kad paaugęs vaikas šlapinsis patale. Tikėta, kad prieš išvažiuojant iš namų krikštatėviai turi gerai pagalvoti, ar nieko nepamiršo, kad vaikas būtų geros atminties.
Bažnyčioje, pagal senuosius krikšto papročius, krikštijant mergaitę – ją laiko krikštamotė, berniuką – krikštatėvis. Įdomu tai, kad ir bažnyčioje buvo prisilaikoma tam tikrų prietarų: į kunigo klausimus krikšto tėvai turi atsakinėti aiškiai ir trumpai, kad užaugusio vaiko kalba būtų aiški. Tikėta, kad jeigu kūdikis krikštijamas verkia – užaugęs turės puikų balsą. Prieš apeigas bažnyčioje sąmoningai vengta įnešti vaiką kaire ranka, nes kitaip jis bus kairiarankis.
Po krikšto bažnyčioje taip pat esama tam tikrų ritualų: kūmas su kūma būtinai turi kartu išgerti ir taip įtvirtinti giminystę, vaišinti sveikinančius žmones, kad krikštavaikis užaugęs būtų dosnus.
Nemažai iš čia paminėtų prietarų šiandien jau nebetikima ir užmiršta, tačiau ir mūsų dienomis krikštynos išlieka vienu svarbiųjų žmogaus gyvenimo įvykiu, žyminčiu simbolinę mažo žmogaus gyvenimo pradžią...

(straisnyje remtasi R. Paukštytės knyga "Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime")

 

 

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Nevertinta

© 2008-2019 Viskas krikštynoms