Senieji krikštynų papročiai Rusijoje

Tikriausiai dabar nedaugelis žino kaip krikštynos vykdavo senovėje, šios tradicijos nugrimzdo užmarštin kartu su patriarchaline buitimi. Buvusiuose papročiuose yra daug įdomaus: į krikštynas kviesti pirmą sutiktąjį, valgyti persūdytą košę ir pan.

Dažniausiai krikštydavo namuose dviejų-trijų dienų kūdikius. Tuo pačiu naujagimiui buvo duodamas vardas ir skaitoma apvalanti malda už gimdyvę. Kūmais kviesdavo kokį nors artimą iš giminės ar gerų pažįstamų, bet jeigu šeimoje buvo mirusių pirmagimių (o tuo metu tai buvo labai dažnas reiškinys netgi turtingose šeimose) arba skubama krikštyti,  norint išsaugoti naujagimio gyvybę - krikštatėviais kviesdavo ir pirmus sutiktus.

Kaip Natalija Budur rašo savo knygoje „Kasdienis burtininkų ir žiniuonių gyvenimas", buvo manoma, kad krikšto sakramentas ne visuomet padėdavo. Siekiant didesnio efektyvumo, buvo reikalaujama, kad visi jų dalyviai, ne tik popas, bet ir djakonas, gerai suvoktų atliekamų apeigų šventumą ir svarbą. Po krikšto sveikindavo motiną ir tėvą - sulaukus sūnaus ar dukters,  kūmus - su krikštasūniu ar krikštadukte, bobutę-pribuvėją - su anūku ar anūke ir t.t.
Kol kūmai vaišindavosi, naujagimį guldydavo prie gimdyvės ant kailiu į viršų patiestų kailinių. Tai simbolizuodavo turto palinkėjimus. Šeimininkas tuo metu kviesdavo svečius „pas naujagimį duonos su druska ir košės paragauti".

Iš pradžių patiekdavo šaltą maistą: paprastą dieną - dažniausiai silkę su raugintais kopūstais ir girą, šventą dieną - šaltieną ir girą su mėsa bei kiaušiniais. Po to būdavo  patiekiami: paprastą dieną - barščiai su spirgučiais, užtaisyti kanapių aliejumi, bulvių sriuba su grybais. Šventą dieną - barščiai su kokia nors mėsa, sriuba su kauliukais, makaronai su vištiena ar kiauliena, makaronų sriuba su pienu. Ir, nepriklausomai nuo valgomų patiekalų, būtinai buvo patiekiama grikių košė, prieš tai paprastai valgydavo kvietinę košę. Baigiantis vaišėms bobutė-pribuvėja atnešdavo pyragą. Puodelį su koše įstatydavo į kepurę, o ant lėkštutės - taurelę degtinės. Tai darydama kalbėdavo: „Kepurė ausinė, o tu, gimdyve, kitais metais gimdyk dar".

Kuomet pribuvėja vaišindavo svečius, šie pirmą taurelę dažniausiai pasiūlydavo išgerti jai pačiai, sakydami: „Pabandyk pati pirma išgerti, bobut, Dievas žino, kokią čia mums degtinę pili, gal užkalbėtą." Antras po bobutės išgerdavo naujagimio tėvas. Jam pribuvėja duodavo šaukštą persūdytos košės sakydama: „Valgyk tėveli gimdytojau, valgyk, tebūna skalsu tavo sūnui (dukrai)". Kartais galėjo būti kalbami ir kitokie palinkėjimai: „Sūri košė, nesaldu buvo žmonai gimdyti, bet dar nesaldžiau bus motinai ir tėvui su vėlesniais vaikais."

Po to mėtydavo į viršų likusią šaukšte košę, sakydami: „Duok Dieve, kad mūsų vaikams būtų linksma gyventi ir kad jie taip pat šokinėtų". Vėliau ateidavo eilė vaišintis kūmams. „Ragaukite kūmai mieliausi. Sveikinam jus sulaukus krikštasūnio (krikštaduktės). Kad jums prisieitų juos ir apvesdinti, kaip teko krikštyti".
Tada kūmai gerdavo jiems paduotą degtinę. Tuo pat metu visi, įskaitant ir patį tėvą, dėdavo lėkštėn pinigus - bobutei, ir pyragą - gimdyvei.

Parengta pagal www.pravda.ru

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Nevertinta

© 2008-2012 Viskas krikštynoms