Kunigas R.Adomavičius: “Krikštas yra Dievo malonė”

2009.03.15.

Neringos dvasios tėvu vadinamas kunigas Rimvydas Adomavičius neslepia pasitenkinimo, kad mūsų šalies šeimose vis atsakingiau rengiamasi Krikšto sakramentui.

Apie tai ir daugiau - pokalbyje su katalikų dvasininku, kuris maloniai sutiko paaiškinti portalo "Viskas krikštynoms" skaitytojams rūpimus dalykus.

- Kas yra Krikšto sakramentas? Kokia jo svarba žmogaus gyvenime?

- Krikšto sakramentas žmogui teikiamas tik vieną kartą gyvenime ir yra pats svarbiausias žmogaus išganymui. Jis gimdo naujam gyvenimui Kristuje. Krikšto malonė - tai gimtosios nuodėmės ir visų asmeninių nuodėmių atleidimas. Per krikštą tampame dangiškojo Dievo Tėvo įvaikiais, Kristaus nariais, Šventosios Dvasios šventove. Šis sakramentas įspaudžia sieloje neišdildomą dvasinę žymę, antspaudą, kuris pašventina pakrikštytąjį krikščioniškai gyventi ir šlovinti Dievą.

- Kaip pasirengti Krikšto sakramentui?

- Tėvai privalo sąmoningai dalyvauti krikšto apeigose. Tėvai ir krikštatėviai turėtų atnaujinti žinias skaitydami katekizmą, lankydami specialius pasirengimo kursus, kurie yra organizuojami parapijose. Gimdytojai negali būti savo vaiko krikšto tėvais.

- O kokie reikalavimai krikštatėviams?

- Krikšto tėvai - vaiko dvasios tėvai. Džiugina, kad tėvai vis atsakingiau parenka krikšto tėvus. Anksčiau pasitaikydavo, kad krikšto tėvu pabūdavo net žmogus iš gatvės. Dabar tėvai atsakingesni - jie nebekviečia vien iš mandagumo, bet domisi, ar krikštatėviai yra tikintys ir ar praktikuojantys katalikai. Pagal Bažnyčios kanonus, krikšto tėvai, jei yra vedę, turi būti gavę santuokos palaiminimą Bažnyčioje. Dar kartais pasitaiko tėvų, kurie klausia kunigo, ar gali krikšto tėvais būti Santuokos sakramento Bažnyčioje nepriėmę sutuoktiniai. Aš tuomet jų klausiu: "Kaip jie gali būti vaiko krikšto tėvai, jei patys nėra praktikuojantys katalikai? Jie gali būti tik liudininkai, bet ne krikštatėviai".

- Ar krikšto tėvai gali būti kitokios konfesijos (evangelikai liuteronai, stačiatikiai), nei vaiko katalikai tėvai?

- Negali. Krikšto tėvai gali būti tik katalikai. Juk krikštatėviai yra tikėjimo liudytojai ir vaiko dvasios tėvai. Sutinku, kad katalikai, evangelikai liuteronai, stačiatikiai - visos šios konfesijos priklauso tai pačiai krikščionybei, tačiau yra tikėjimo išpažinimo skirtumų.

- Ar krikštatėvių amžius yra svarbus?

- Reikalaujama brandos, kad turėtų bent šešiolika metų. Krikštatėviai turi būti tvirtai tikintys, pajėgūs ir pasirengę pakrikštytajam - kūdikiui ar suaugusiam žmogui - padėti žengti krikščioniškojo gyvenimo keliu. Tačiau vaikui tėvai dažniausiai parenka dvidešimtmečius ir vyresnius krikštatėvius.

- Kokia krikšto vardo prasmė? Ar privalomas šventas vardas?

- Šventas vardas nėra privalomas, bet paprastai šventą vardą vaikui parenka todėl, kad jis turėtų globėją danguje.

- Jūsų nuomone, kodėl Lietuvoje jau atsirado tokia mada - vaikams suteikti daugiau nei vieną šventą vardą?

- Manau, kad kelių šventų vardų tendenciją mūsuose galėjo lemti tai, kad vis daugiau atsiranda galimybių pakeliauti po pasaulį, pažinti skirtingas tautas ir kultūras. Pavyzdžiui, Meksikoje ir kitose šalyse, kuriose išpažįstama katalikybė, įprasta, kad vienas žmogus turi daugiau nei vieną vardą.Tačiau tėvai vadovaujasi ir praktiniais sumetimais. Kai jų paklausiu, kodėl vaikui parinko kelis šventus vardus, paprastai su šypsena atsako: "Šventųjų globėjų per daug nebūna". Tegul renkasi šventuosius, tegul domisi jų gyvenimų istorijomis. Smagu, kad tokius sąmoningus sprendimus priima jauni, tikintys katalikai tėvai. Jie Bažnyčioje nėra svečiai, ateina ne tik per šventes ar atsitikus nelaimei, bet bendruomenės gyvenime dalyvauja nuolat.

- O gal ši tendencija - vaikui suteikti kelis šventus vardus - rodo didėjantį nesaugumo jausmą?

- Šeimoje patikimumo, tikrumo, saugumo garantijų niekada nėra per daug. Sutuoktiniai vienas iš kito tikisi ne tik ištikimybės ar saugumo. Jie nori būti išgirsti, išklausyti, suprasti, paguosti.Tas pats ir su vaiku. Kelių šventųjų globėjų parinkimas - tai dar vienas tėvų parinktas dvasinis saugumo skydas savo vaikui.

- Kokie šiuo metu populiariausi krikšto vardai?

- Mergaitėms labai dažnai suteikiami Marijos, Ievos ar Kotrynos vardai. Berniukams parenkami Jono, Antano, Pauliaus ar kitų šventųjų vardai.

- Kunige, o koks Jūsų krikšto vardas?

- Aš esu Antanas - kaip ir mano senelis. Tai - ligonių, visokių nelaimėlių globėjas. Nutikus bėdai ar pametus kokį daiktą, prašoma Švento Antano pagalbos. Esu įsitikinęs - man padeda. Iš tikrųjų, pasitaiko, kad kartais kokį daiktą ar raktus užmirštu. Bet pasimeldžiu, ir dingteli išganinga mintis.

- Kokios, Jūsų nuomone, yra pačios tinkamiausios krikštatėvių dovanos krikšto vaikui?

- Šypseną sukelia, kai krikštatėviai prašo pašventinti dovanojamą auksinį ar sidabrinį šaukštelį neva košei kabinti. Tačiau tėvai naujagimio tuo šaukštu nemaitins. Mano nuomone, tinkamiausios dovanos būtų kryželis, paveikslėlis ar medalikėlis su šventuoju globėju. Kita vertus, ne dėl dovanų renkamasi krikštatėviai. Skaudžiausia, kad kartais tėvai būtent dėl jų parenka vaikui krikšto tėvus.

- Ar Jūs turite krikštavaikių?

- Turiu devynis krikštavaikius, tad prieš gimtadienius ar Kalėdas su dovanų maišu važiuoju pas visus. Jauniausiam - penkeri metai, vyriausiam - per penkiasdešimt metų. Pastarajam tapau krikšto tėvu jau suaugusiam vyrui. Pamenu, po motinos laidotuvių jis atėjo ir pasakė: "Noriu būti pakrikštytas. Nors mokiausi, ruošiausi tam visą gyvenimą, bet vis atidėliojau. Dabar didelis krikšto noras atsirado dėl savo vidinės ir velionės mamos ramybės. Ar, kunige, galite būti mano krikštatėvis?" Aš sutikau.

- Ar dažnai suaugusieji nori pasikrikštyti?

- Dažnai. Tam suaugusieji uoliai ruošiasi, domisi tikėjimo tiesomis. Būna atvejų, kad žmogus, kažkada susituokęs kaip laisvamanis, ateina ir prašo krikšto, kad galėtų atnaujinti Santuokos sakramento priesaiką.

- O gal tokia pozicija yra teisinga, kad subrendęs žmogus sąmoningai pasirenka - krikštytis ar ne?

- Taip, yra žmonių, manančių, kad kai vaikas suaugs, tuomet pats nuspręs, ką pasirinkti - krikštytis ar ne. Tačiau tėvai turėtų žinoti, kad taip jie sutrukdo kūdikiui gauti neįkainojamą malonę - tapti Dievo vaiku.

- Tad kokio amžiaus vaiką geriausia krikštyti - tik gimusį ar kiek ūgtelėjusį?

- Kuo anksčiau, naujagimį. Po krikšto kūdikis bus apsuptas ne vien tėvų, bet ir Dievo globos.

 

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Nevertinta

© 2008-2019 Viskas krikštynoms