Krikštynos Graikijoje

2008.04.29. 

Kaip krikštijami vaikai Graikijoje, apie tenykščius krikštynų papročius ir tradicijas, bei šventimo ypatumus, mūsų portalo skaitytojams maloniai sutiko papasakoti Aušra Petrakisa. Beveik prieš dešimtmetį ištekėjusiai už graiko moteriai, ne kartą teko dalyvauti krikštynose vyro gimtinėje.
Krikštynų diena yra viena iš svarbiausių dienų Graikų Ortodoksų gyvenime. Krikšto sakramentas paprastai suteikiamas vaikams, kai jie būna apie metukus amžiaus. Krikštynos yra labai svarbus įvykis dar ir todėl, kad jų metu vaikas oficialiai gauna vardą, o iki to laiko kūdikis yra vadinamas tiesiog „kūdikiu“. Dažniausiai vaikai pavadinami savo senelių ir močiučių vardais.
Pagal graikų tradicijas, jei gimsta berniukas – jam suteikiamas vyro tėvo vardas, jei mergaitė – žmonos motinos vardas. Dauguma graikų vardų yra šventi, tad krikšto metu antras vardas retai kada suteikiamas. Graikai paprastai savo vaikus krikštija šiltuoju metų laiku, nuo gegužės iki spalio mėnesio. Ceremonija dažniausiai vyksta savaitgalį. Vaikas į bažnyčią atvežamas aprengtas paprastais drabužėliais.
-Kurį laiką iki krikštynų, vaikas, ant peties iš nugaros pusės, nešioja tokią sagę, kuri kaip tikima, apsaugo jį nuo blogos akies, - įdomų paprotį prisimena Aušra.
Prasidėjus apeigoms, vaikas yra nurengiamas (dažniausiai tai daro močiutė) ir apgobiamas baltu rankšluoščiu. Kunigas pašventina indą su krikšto vandeniu ir supila į jį alyvuogių aliejų, kurį atsineša krikštatėviai. Tuomet kunigas vaiką visu kūnu tris kartus panardina į šventintą vandenį, tardamas jam išrinktą vardą. Kūdikio panardinimas į vandenį paprastai yra palydimas garsiu mažylio verksmu. Tada kunigas ištraukia vaiką iš vandens ir perduoda jį krikštatėviui, kuris laiko baltą paklodę ir rankšluostį, į kurį suvyniojamas vaikas. Vėliau seka Krikšto Sakramento suteikimas, kai kunigas patepa vaiką su „myrch“ (alyvuogių aliejus pašventintas Patriarcho) ir nukerpa tris sruogeles mažylio plaukų. Kunigas taip pat pašventina vaiko rūbus, baltus krikšto drabužėlius, kuriais vėliau, (dažniausiai vėlgi močiutė), aprengs vaiką. Tuomet kunigas uždeda vaikui ant kaklo auksinį kryžių su grandinėle ir krikštatėvis paėmęs vaiką, uždega didžiąją krikšto žvakę ir visi apeina tris ratus aplink krikštyklą. Po šios procedūros vaikas gauna savo Pirmąją Komuniją.
Ceremonijos pabaigoje, motina bučiuoja krikštatėviui ranką, o šis atiduoda jai vaiką. Iš svečių ir artimųjų tėvai sulaukia palinkėjimų: „na sas zisei“ – kas reiškia „ilgo gyvenimo tavo vaikui“.
Jei visi atvykusieji į apeigas netelpa mažoje bažnyčios patalpoje tuo pačiu metu, tuomet jie tik užeina į bažnyčią pasižiūrėti krikšto procedūros, ir išėję į lauką stoviniuoja bažnyčios kieme ar terasoje, šnekėdamiesi apie tai kas vyksta viduje. Nors krikšto ceremonija ortodoksams yra sudėtingas ir rimtas dalykas, viskas vyksta laisvai ir be įtampos.
Po ceremonijos svečiai paeiliui sveikina krikštatėvius ir tėvus, pabučiuoja ir įteikia jiems dovanas, dažniausiai voką su pinigais (nuo 15 eurų ir daugiau), kadangi pinigai yra labiausiai pageidaujama dovana. Tačiau taip pat yra dovanojami ir drabužiai, auksiniai papuošalai bei žaislai ar kitos dovanos. Tuo pat metu svečiai iš tėvų gauna po mažą dovanėlę-suvenyrą. Tai gali būti įrėminta vaiko nuotrauka, amuletas ar mažas pyragaitis, su ant jo užrašytu vaiko vardu. Taipogi, kiekvienam svečiui yra įteikiamas kryžiukas, kuris prisegamas adatėle prie drabužio.
Būti krikštatėviais dažniau yra kviečiami šeimos draugai nei giminės. Krikštatėviai vaidina labai svarbų vaidmenį ortodoksų krikštynose, jie pasirūpina krikšto drabužiais ir auksiniu kryžiumi savo krikštavaikiui. Be to, krikšto apeigoms jie turi turėti: tris baltas žvakes, gabalėlį muilo (kunigui ir krikštatėviui nusiplauti rankas po krikšto), mažą buteliuką alyvuogių aliejaus, vieną mažą baltą rankšluostį (kunigui nusišluostyti rankas po krikšto), vieną didelį baltą rankšluostį ir vieną baltą paklodę (įvynioti vaikui apeigų metu). Rankšluoščiai ir paklodė gali būti arba visiškai balti arba dramblio kaulo spalvos.
Priimta, kad per kiekvienas velykas jie turi parūpinti velykų žvakę savo krikštavaikiui ar nupirkti dovaną vardo dienos proga. Graikijoje taip pat įprasta, kad per velykas krikšto tėvai perka savo globotiniui naują porą batų.
Taip pat moteris prisimena vis dar aktualią daug kur tradiciją, kad tris dienas po krikšto vaikas neturi būti maudomas, o pirmų maudynių vanduo turi būti panaudojamas gėlėms laistyti.
Pasibaigus krikšto ceremonijai bažnyčioje, važiuojama švęsti į restoraną ar kavinę, rečiau į šeimos namus. Dažniausiai šventė vyksta specialiose kavinėse, kur švenčiamos tik tokios šventės kaip krikštynos ar vestuvės.
Graikiškose krikštynose dalyvauja nuo 50 iki 300 žmonių, kartais ir daugiau. Į krikštynas kviečiami ne tik giminės bei artimieji, bet ir draugai ar pažystami.
-Jei kviečia mano vyrą, jis gali pasiimti kartu iki penkių žmonių, - pasakoja Aušra.
Šventės metu ragaujama daug įvairių patiekalų, geriamas vynas, skamba tradicinė muzika ir šokami nacionaliniai šokiai.
Dažnai linksmybės tęsiasi per naktį ir dauguma svečių išsiskirsto tik švintant.

 

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Jūsų vertinimas: Jokio Vidutinis 5 (1 balsas)

© 2008-2012 Viskas krikštynoms