Per krikštynas - į Kryžių kalną

Šalyje įsigali nauja tradicija - per krikštynas pašventinti kryžių ir jį palikti Kryžių kalne.

Tikėjimo paminklas

Šios naujovės pradininkai, ko gero, yra šiauliečiai bei kiti Šiaulių apylinkėse gyvenantys žmonės. Kadangi  garsusis Kryžių kalnas yra dvylika kilometrų nuo Šiaulių, šio krašto gyventojams jau tapo įprasta svarbesnių šeimos švenčių - krikštynų, vestuvių ar kita proga - nuvežti didesnį ar mažesnį pašventintą kryžių ir pastatyti ant to kalno. Intencija - kupina vilties: kad naujajam krikščioniui, visai šeimai gyvenime sektųsi. Jąja "apsikrėtė" ir kitų Lietuvos regionų žmonės, vis dažniau negailintys laiko kelionei į Kryžių kalną.

Kuo ypatingas šis kalnas, kad į jį miniomis plūsta žmonės ne vien iš Lietuvos, bet ir iš užsienio?
Greta Šiaulių - Rygos plento ir geležinkelio esantį Jurgaičių (Domantų) piliakalnį,  dabar dažniau vadinamą Kryžių kalnu, senovės lietuviai dar vadino Maldų kalnu ar Šventkalniu. Manoma, kad kadaise čia stovėjo pilis, kurią XIV amžiaus pradžioje užpuolę sudegino kalavijuočiai. O kryžius ant šio piliakalnio žmonės pradėję statyti turbūt po 1831-ųjų sukilimo, kuris buvo numalšintas žiauriai susidorojus su jo dalyviais.
2007-aisiais kalne buvo suskaičiuota maždaug 200 tūkst. kryžių. Šiuo metu jų yra dar daugiau. Ne veltui Kryžių kalnas tarp viso pasaulio katalikų yra laikomas tikėjimo paminklu. Krikščionių bendruomenėje šį kalną dar labiau išgarsino 1993 metais čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.

Kaip angelas sargas

Kryžių kalne pastatyti kryžių, priėmus Krikšto sakramentą, - vis dėlto ne visiems tai yra suprantama ir priimtina. Vieni žmonės prisimena seną prietarą, kad kryželio net dovanoti negalima, nes taip uždedama našta (kryžius) vaikui. Kiti žmonės stebisi, kam gyvam žmogučiui statyti kryžių?
Čia verta priminti, kad Bažnyčia yra nesuderinama su prietarais. O pastatytas kryžius simbolizuoja džiaugsmą ir didžiulę viltį.

Tai pabrėžė ir vienas žinomiausių šalies etnologų - Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Libertas Klimka. Jis, beje, atkreipė dėmesį, kad papročio per krikštynas vykti į Kryžių kalną senojoje mūsų kultūroje, kurios tradicijos galutinai susiklostė XIX amžiuje, nebuvo.
Tai yra naujųjų laikų  - XX ir XXI amžių - veiksmas. Žmonės vis labiau tampa mobilūs, gali dažniau ir paprasčiau važinėti po šventomis laikomas vietas. Tai, kad žmonės krikštynų proga palieka tokioje vietoje kryželį, - šio veiksmo, profesoriaus nuomone, nereikia baidytis ar peikti. Jis yra prasmingas.

Libertas Klimka neatmetė galimybės, kad laiko tėkmėje šis naujasis paprotys įleis šaknis ir įsitvirtins. "Etninė kultūra yra gyvas reiškinys, besikeičiantis ir pasipildantis. Šiuo metu regime labai stipriai besikeičiančius ne vien krikštynų, bet ir vestuvių, laidotuvių papročius. Kartais pasaulio patirtis kažką prideda nauja, kartais kažką pasiskoliname iš kitų kultūrų. Taip visada vyko ir to nereikia labai bijoti. Svarbu, kad naujasis paprotys būtų prasmingas, simboliškas. Dar labai svarbu, kad naujųjų tradicijų tapsmas nenublankintų, neišstumtų senųjų tradicijų. Ypač krikštatėvystės svarbos, kuri stiprina šeimą ir bendruomenę", - svarstė profesorius.

Jis priminė, kad seniau kryžių dažniausiai statydavo prie namų ypatinga proga (tarkime, kai ilgai lauktas sūnus gimė): kad jis paveldėtų ūkį, kad jo gyvenimas sėkmingai klostytųsi. Šeimos šventės kontekste toks kryžius simbolizavo džiaugsmą ir viltį, kad tas žmogus, kurio labai laukta, pateisins šeimos lūkesčius. "Kryžiaus pastatymu buvo linkima gero gyvenimo. Giminės pratęsimo. Visų tėvų sudėtų lūkesčių išsipildymo. Kryžiumi tarsi apsidraudžiama, nes pastatytas kryžius - it angelas sargas", - apibendrino etnologas.

 

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Nevertinta

© 2008-2012 Viskas krikštynoms