Krikšto vardai: kilmė ir reikšmės

Mes, lietuviai, vardais esame turtingesni už daugelį mūsų kaimyninių tautų, mat Lietuvoje vartojamų (vartotų) vardų priskaičiuojama iki trijų tūktančių. Mes ne tik noriai perimame vardus, kuriuos vartoja kitos tautos, ir juos sulietuviname, bet nepamirštame ir savo senojo baltiškojo palikimo, bei krikščioniškų tradicijų.
Krikšto vardas – tai krikštijant kūdikį, jam suteikiamas šventojo vardas. Seniau, kai bažnyčia dar buvo neatskirta nuo valstybės ir dėl civillinės metrikacijos nebuvimo rūpinosi tuoktuvių ir krikštynų apeigomis, visi kūdikiai, gimę katalikų šeimose, gaudavo krikštavardžius. Šiandien tėvai gali parinkti bet kokį (tautinį ar nekrikščionišką) vardą naujagimiui, tačiau anuomet tautiniai vardai į gimimą liudijančius dokumentus buvo rašomi tik šalia katalikiškųjų.
Įdomu tai, kad pirmieji krikščionys atskirų krikštavardžių neturėjo. Tačiau krikščionybei plintant tarp žydų, graikų ir romėnų, nieko keisto, kad pirmieji krikštavardžiai ir yra kildinami iš šių tautų vardyno. Vėliau, kai slavų ir germanų kraštai tapo krikščioniškais ir plito kankinių, šventųjų ir palaimintųjų kultas, išpopuliarėjo krikščioniškų vardų vartojimas. Imta sudarinėti kalendorius, kuriuose buvo rašomi šventųjų vardai jų mirties dieną. Lietuviškuose kalendoriuose buvo pateikiama kasdien nuo 2 iki 5 krikštavardžių, o iš viso jų priskaičiuojama apie - 1000. Žinoma, ne visi kalendorių „siūlomi“ vardai buvo vartojami. Juk kažin, ar teko girdėti, kad vaikas butų krikštijamas Eufazijaus, Muzonijaus, Simforozos ar Siros vardu.
Čia apžvelgiami dažniausiai pasitaikantys hebrajiškos kilmės krikštavardžiai:
Adomas – išvertus iš hebrajų kalbos (Adam); šis vardas reiškia „žmogus“. Adomo vardas siejamas su pirmuoju Dievo Jachvės sukurtu žmogumi. Jonas – šis vardas taip pat kilęs iš hebrajų kalbos (Johanhan) ir reiškiantis „(dievas) Jachvė išklausė, Jachvė maloningas“. Egzistuoja keli šio vardo variantai tarmėse: Jasius, Ansas, Anskys, Enskys, Jonis. Juozapas - kurio labiausiai paplitęs trumpinys yra Juozas, reiškia „(dievas) Jehova teprideda (dar kitą sūnų prie dabar gimusio); Jehova pridės“. Dar vartojama: Juozus, Juozupas, Juzas, Juza, Jūzupas, Jūzupis, Juzis. Naujasis testamentas teigia, kad Juozapas buvo dailidė iš Nazareto, mergelės Marijos vyras ir Jėzaus globėjas jo vaikystės metais.Tomas – šis vardas išverstas iš senosios hebrajų kalbos reiškia „dvynys“. Dar vienas šio vardo variantas – Tumas. Simas – yra vardo Simonas trumpinys, o išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „išklausymas“. Mykolas – arba sutrumpintai – Mikas, pažodžiui išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „yra toks kaip dievas“. Įdomu tai, kad tarmėse vartojama labai daug šio vardo variantų: Mikelis, Mikėlis, Milksius, Mykalas. Motiejus ir Matas – šio vardo turėtojas pagrįstai gali didžiuotis, Motiejaus (arba Mato) vardas reiškia „dievo dovana“. Dar vartojama Matijošius, Mataušas, Macys ir kt. Danielius ir Danas – hebrajiškos kilmės vardai, verčiami kaip „dievas mano teisėjas“. Jokūbas – hebrajiškas vardas, reiškiantis „tas, kuris seka paskui Jachvę“. Rapolas – iš senosios hebrajų kalbos verčiamas „dievas pagydė“.
Plačiai vartojami ir šie hebrajiškos kilmės moterų vardai:
Ona – „patraukli, žavi“, Ieva – „gyvybinga, gyvenimo davėja“, Marija – „atkaklioji“ ,
Salomėja – „Taika“, Morta – tai sulietuvintas vardo Marta variantas, reiškiantis „valdovė“, Elzbieta – „prisiekiu dievu“, Eleonora – „dievas mano šviesa“, Zuzana – „lelija“ ir kt.
Krikštavardžiai kilę iš graikų kalbos:
Jurgis – šio vardo variantai vartojami daugelio tautų kalbose, o pats vardas reiškia „žemdirbys“. Petras – išvertus iš graikų kalbos šis vardas reiškia „uola, akmuo“. Aleksandras – šis vardas reiškia „žmonių gynėjas“. Steponas – arba Stepas – išvertus iš graikų kalbos - „vainikas“. Zenonas – šio graikiško vardo trumpiniai: Zenius, Zanius ir kt. Pats vardas išverstas iš graikų kalbos reiškia „Dzeuso, priklausantis Dzeusui“, o kartu graikiškoji jo forma Zeus - Dzeusas – graikų Olimpo dievų valdovas.
Elena – šis vardas kilęs iš sulotyninto graikiškojo moteriško vardo Helena, reiškiančio „šviesioji“. Eugenija – vardas kildinamas iš vyriško vardo Eugenijus reiškiančio „gerai gimęs, kilmingas“. Kotryna – šis vardas yra sulietuvinto vardo Katarina variantas. Dar vartojama: Katrė, Kotrė, Katryna. Kotrynos vardas reiškia „tyras“, „šviesus“. Agnė – verčiant iš graikų kalbos „tyra“, „skaisti“. Sofija – šis vardas kilęs iš lotyniško žodžio, reiškiančio „išmintis“. Barbora – (kitos tautos dar vartoja Barbara) šio vardo reikšmė – „svetimšalė“.
Lotyniškos kilmės krikštavardžiai dažnai vartojami šie:
Augustas – (dar vartojama Augus, Gustas, Gustis) šis vardas reiškia „didžiai garbingas, didingas“. Dominykas – (dar vartojama Domis, Damas, Dominas) vardas reiškiantis „gimęs viešpaties dieną“ t.y. sekmadienį. Martynas - šis vardas kildinamas iš romėnų karo dievo Mars, t.y. Marso. Vincas – vardo Vincentas trumpinys, reiškiantis „nugalintis“.Viktoras – (kaip ir moteriškas vardas Viktorija) reiškia „nugalėtojas“.Valentinas – dar vartojama Valius, Valentas, Valius, reiškia „gyvuojantis“.
Nemažai vartojama ir lotyniškos kilmės moterų vardų:
Donata – vardas reiškiantis „dovanota“. Julija – dar vartojami variantai Julė, Ulė. Pats Julijos vardas kildinamas iš vyriško vardo Julijus, kuris siejamas su senovės romėnų Julius, o šis kilęs iš legendinio Enėjo sūnaus vardo – Julas. Emilija - dar vartojama Emilė, Milė, Amilė, vardas reiškia „nepralenkiama, veržli“. Emilijos vardas kildinamas iš vyriško vardo Emilijus. Liucija – vardo vertimas iš lotynų kalbos reiškia „šviesa“. Regina – Rega, Regė, Rena, Renė – visi šie vardo variantai kildinami iš senos vardo formos Reiga. Regina, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „karalienė“.
Germaniškos kilmės krikštavardžiai (dažnai sudaromi iš dviejų elementų):
Albertas – „spindintis, žymus“, kildinamas iš taip pat germaniško vardo Adalbertas.
Adolfas – variantai – Adollis, Adis, Adas. Šis vardas sudarytas iš: adal „kilmingas, kilnus“ ir wolf „vilkas“. Edvardas – vardas susideda iš: ead „turtas“ ir ward „saugotojas“. Henrikas – Enrikas, Henris, Enris, Herkus. Sudarytas iš heim „namai“ ir richi „galingas (valdovas)“.
Karolis – verčiamas iš senosios vokiečių kalbos - „šaunus vyras“. Dar vartojama - Karlas, Karalius, Karolius. Raimundas – šis vardas sudarytas iš: senosios vokiečių kalbos žodžio (vok.ragin) „lemtis“ ir (vok. mund) „apsauga, gynėjas“. Romas – tai vardo Romualdas, Romanas trumpinys, reiškiantis „romėnas“.Valdas – kilęs iš Visvaldas, Tautvaldas,Valdemaras, Evaldas. Išvertus šį vardą iš senosios vokiečių kalbos, paaiškėja, kad jis sudarytas iš „valdyti“ (vok.waltan) ir „garsus, žymus“ (vok. mari). Zigmantas – šis vardas, kaip ir dauguma germaniškos kilmės vardų, sudarytas iš dvieju žodžių: „pergalė“ (vok. sigis) ir „apsauga, saugotojas“ (vok. munth).
Adelė – dar vartojami šie vardo variantai: Ada, Adė, Adutė, Adelija. Vardas reiškia „kilnaus būdo“. Bernarda – šis vardas kildinamas iš vyriško vardo Bernardas, reiškiančio - „stiprus, tvirtas“ (vok. hart) ir „lokys“ (vok.bero). Gertrūda – Gerta, Gerda, Gerdrutė, Gerdrūda, vardas sudarytas iš (sen. vok. gēr) „ietis“ ir (sen.vok. trūt) „stipri“. Jadvyga - dar vartojama Gedvyda, Jadzė. Išvertus iš senosios vokiečių kalbos, vardas reiškia „kova“. Liudvika – variantai - Liudvė, Liūda, Lidvisė, Liusė. Moteriškoji šio vardo forma kildinama iš vyriškosios Liudvikas, kuri sudaryta iš „garsus, žymus“ ir „kova“.
Slaviškos kilmės krikštavardžiai dažniausiai vartojami šie:
Boleslovas – arba Balys, Bolius. Išvertus iš slavų kalbos: bolje „daugiau“ ir slava „šlovė“. Bronius – tai vardo Bronislovas trumpinys. Verčiamas iš senovės slavų kalbos taip: braninti „ginti, saugoti“ ir slava „šlovė“. Kazimieras – dar vartojama Kazys, Kazimierius, Kazimieras. Įdomu tai, kad lotyniškasis šio vardo variantas Casiminrus (reiškiantis „didžiakalbis, garsus kalba“), beveik visiškai atitinka slaviškąjį: senovės slavų kalboje kaz- reiškė „sakyti“, o meru „garsus‘. Tai pat yra ir moteriškas vardas – Kazimiera arba Kaziuka, Kazė.
Stanislovas – dar vartojami šie vardo variantai: Stosys, Stasys, Stasius, Stanislavas. Vardas sudarytas iš dviejų senosios slavų kalbos žodžių: stani „stok“ ir slava „šlovė“. Šalia vyriško vartojamas ir moteriškas vardas – Stanislova ir šio vardo variantai - Stasė, Stasia. Vladislava (Vlada) – vardas kildinamas iš vyriško vardo Vladislovas, iš senosios slavų kalbos verčiamas taip: vladi „valdyk“ ir slava „šlovė“.
Pastebėta, kad iš kitų kalbų kilusių krikšto vardų Lietuvoje vartojama nedaug. Dažniausiai pasitaikantys iš keltų kalbos kilę vardai – Artūras („tvirtas lokys; stiprus kaip lokys“), Brigita (vardas siejamas su sen. airių mitologinės deivės vardu Brihid, o verčiant iš keltų kalbos reiškia „(dorovės) jėga“), ar romanų kilmės vardai – Ksaveras („ksaverietis“), Elvyra („aukštoji, kilnioji“).

parengta remiantis Lietuvių vardų kilmės žodynu

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Jūsų vertinimas: Jokio Vidutinis 3.4 (10 balsų)

© 2008-2012 Viskas krikštynoms