Krikštatėvių parinkimas

Krikštatėvių parinkimas visuomet buvo svarbus naujagimio tėvų sprendimas - krikšto tėvai vaidino ne mažą vaidmenį vaiko lavinime, išsimokslinime. Su krikštatėvių pasirinkimu siejami ir lietuvių tradicinėje bendruomenėje vyravę įvairūs prietarai, tikėjimai.
Ne menkesne motyvacija nei tėvai, parinkdami krikštatėvius, rėmėsi ir patys krikšto tėvai sutikdami krikštyti kūdikį - jų atveju tai buvo socialinis pripažinimas ir moralinis kaimo bendruomenės įvertinimas. Liaudies sąmonėje kvietimas į kūmus laikytas pagarbos, pasitikėjimo bei žmogaus įvertinimo ženklu. Prieštaringai vertinamas nesantuokinio kūdikio krikštas - jauni žmonės vengė krikštyti tokį kūdikį, kuris galėjo jiems lemti bendruomenės atstūmimą, tačiau vyresniųjų krikštatėvių atveju, merginos vaiko krikštas, tikėta, lėmė sėkmę, laimingą gyvenimą.
 XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje į krikštynas paprastai kūmus kviesdavo tėvas. Juos rinkdavo iš artimų giminių ar kaimynų. Kadangi buvo manoma, kad vaikas seka į krikštatėvius, kad nuo jų charakterių bruožų bei elgesio krikšto metu, priklauso vaiko būdas ir dalia, todėl į kūmus buvo kviečiami garbingi, dori, tikintys žmonės. Krikštatėviai tapdavo antraisiais vaiko tėvais, jų dvasiniais globėjais. Jeigu tėvai numirdavo, kūmai rūpindavosi našlaičio globa. Kvietimas į kūmus buvo didelė garbė. Sakoma, jeigu prašomas į kūmus žmogus atsisako, tai toks vaikas bus be dalios. Krikštynų metu krikštatėviams priklauso pagrindinis vaidmuo, tuo tarpu tėvai lieka nuošalesnėje pozicijoje. Tuo metu žmonės tikėjo, jog krikšto tėvai ir tikrieji kūdikio tėvai susigiminiuoja, o krikštavaikiai gyvenime būtinai tampa panašūs į krikštatėvius. Deramų krikšto tėvų parinkimas būdavo svarbus ne tik tėvams, bet ir visai kaimo bendruomenei. Lietuvos kaime XX a. į kūmus kviesdavo po keletą porų. Pagrindiniais buvo laikomi tie, kurie pasirašydavo bažnytinėse knygose. Pagrindiniai krikštatėviai buvo vadinami - kūmais, o kiti - pokūmiais. Viena pora vaiką nuveždavo į bažnyčią krikštyti, o kita parveždavo. Norą kviesti keletą kūmų lėmė kelios priežastys. Pirmiausia tėvai galvojo, kad kuo daugiau vaikas turės kūmų tuo turės daugiau globėjų. Antroji priežastis - noras pabrėžti savo turtingumą. Daugiau kūmų - daugiau garbės. Be to, tai rodė, kad šeima, kviečianti kelias poras kūmų yra kitų kaimo žmonių gerbiama. Trečia - noras plėsti giminę, įtraukiant ne tik kaimo bendruomenę, bet ir platesnę teritoriją. XX a. 5-ajame dešimtmetyje buvo kviečiama jau viena kūmų pora. Bažnyčia teigia, kad, vaikui netekus tėvų arba tikėjimo, doroviškai apsileidus, krikštatėvių pareiga rūpintis jo religine, bei moraline gerove, auklėjimu. Nuo seno buvo tikima, kad krikštatėviai antrieji kūdikio tėvai ne tik ant žemės, bet ir danguje. Mirusio vaiko vėlė pirmiausia nusilenkia už krikštatėvius. Tačiau ir Dievas pareikalaus iš krikštatėvių griežtos atsakomybės.

Krikštatėviais buvo kviečiami jauni, todėl kad jie ilgiau gyvens ir galės ilgiau globoti savo krikštavaikius. Rinktasi turtingesnius manant, kad tai persiduos kūdikiui. Tačiau toks pasirinkimas buvo pagrįstas daugiau materialiniais sumetimais. Iš tokių krikštatėvių tikėtasi daugiau paramos, nors kviesti už save turtingesnius buvo nepadoru, nebent patys pasisiūlytų. Kartais į krikštamotes eidavo "kūdikį sugavusi" pribuvėja. 
Kūmystė yra tam tikras nepatogumas, susijęs su išlaidomis ir rūpesčiais. Taip pat buvo tikima, kad  žmogus per vienerius metus negali krikštyti daugiau nei vieną vaiką, nes tikėta, kad kiti kūdikiai gali numirti. Toks pat grėsmingas ir kitas įspėjimas: kūmai negali krikštyti kelių vaikų toje pačioje šeimoje, nes kiti vaikai gali numirti. 
Krikštatėviai bei krikštavaikiai įvairiuose Lietuvos regionuose buvo skirtingai vadinami. Krikštatėviai kaime buvo vadinami tiesiog kūmais. Taip kreipdavosi beveik visoje Aukštaitijoje bei Dzūkijoje. Tuo tarpu Suvalkijoje bei Šiaurės Lietuvoje jie buvo vadinami podžiais. Visoje Lietuvoje krikštatėviai savo globotinius vadindavo krikštavaikiais, išskyrus Žemaitiją. Čia jie savo krikštavaikius vadino pode. 
Žmonės su pasididžiavimu skaičiavo savo krikštavaikius, ir tai jiems teikė patikimo bei gerbiamo žmogaus įvaizdį. Norint būti pakviestam į krikštatėvius žmonės tikėjo, kad reikia valgyti tik duonos kampelius, draudžiama sėdėti ant kaladės, saugotis, kad neapšluotų šiukšlėmis kojų, kad nesuduotų su šluota ar mazgote, pašovus į krosnį duoną, stengtis kuo greičiau išnešti į lauką ližę ar duonkubilį. 
Žmonėms suteikiant garbę būti krikštatėviais, uždedama jiems ir didžiulė atsakomybė: buvo manoma, jog už savo pareigos neatlikimą teks atsakyti ne tik žmonėms, bet ir Dievui. Tuo laiku gyvavusi griežtos krikštatėvių atsakomybės samprata buvo labai svarbi ir bent iš dalies galėjo garantuoti krikštavaikių globą.
Šiandien ruošiantis krikštynoms, krikštatėvių parinkimo klausimas tebėra vienas iš svarbiausių ir atsakingiausių. Tik šį pasirinkimą tradicijos ir prietarai įtakoja kiek mažiau, nei ankstesniais laikais. Didesnę įtaką paprastai daro kiti, moraliniai bei socialiniai dalykai.
Dažnai tėvai yra linkę krikštatėviais savo vaikui parinkti vienos šeimos atstovus - vedusius žmones. Tokio pasirinkimo motyvas dažnai būna toks, jog neva kviečiant skirtingų šeimų atstovus, gali įsižeisti nepakviestos jų antrosios pusės. Tačiau jeigu pora yra kartu, bet dar nevedus, neretai atsisakoma ją kviesti į krikštatėvius, nes galvojama: „o kas bus, jeigu jie išsiskirs?". Manoma, jog skyrybų atveju vaikas neteks vieno iš krikštatėvių... Gal ir teisinga taip galvoti, jeigu pora kartu yra dar labai trumpai ir vienas iš poros atstovų nėra artimas žmogus, o tik artimo žmogaus antra pusė. Bet priešingu atveju, jei su abiem pusėm gražiai sutariama, kokia gali būti baimė? Juk ir vedę kartais išsiskiria. Be to, išsiskirti gali ir tėvai, bet ar tokiu atveju vaikas neturės vieno iš tėvų? Turės, tik jie gyvens atskirai. Apskritai, galvoti apie įvairius skyrybų variantus renkant krikštatėvius gal net neetiška, nes tai yra jų asmeninis reikalas. Svarbu žiūrėti į žmones kaip į asmenybes, į jų santykius su krikštijamo vaikučio šeima ir  pačiu vaiku.
Krikšto tėvų pasirinkimo iš skirtingų šeimų motyvų taip pat yra įvairių. Kartais skirtingų šeimų atstovai pasirenkami dėl to, kad neįžeisti nei vienos giminės, t.y. krikštatėvis pasirenkamas iš vaiko tėčio pusės, o krikštamotė - iš mamos, arba atvirkščiai. Taip pat pasitaiko, jog yra tik vienas labai artimas žmogus, kuris neturi šeimos, ir norint jį būtinai pakviesti į krikštatėvius, tenka „antrą pusę" kviesti iš kitos šeimos. Dar būna, kad vaiko tėvų broliai, sesės ar geri draugai, kurios norima pakviesti į krikštatėvius, yra nevedę, vieniši. Tada krikštatėviais tampa kartais net ir tarpusavyje nepažįstami žmonės. Kai kas mano, jog pačiam vaikui yra saugiau esant krikštatėviams iš skirtingų šeimų, nes neva tuomet bus net dvi šeimos, besirūpinančios mažyliu.
Išrinkti krikštatėvius išties atsakingas dalykas. Iš tikrųjų nėra labai svarbu ar jie bus iš vienos šeimos ar iš skirtingų. Dažnai gal šis pasirinkimas priklauso ir nuo šeimos tradicijų. Renkant vaikui krikšto tėvelius, pirmiausia vis tik reikėtų atsižvelgti į tai, ar jie dori, supratingi žmonės. Svarbu, kad jie būtų tikintys giliai širdyje, o ne išoriškai. Tai turėtų būti išties geraširdžiai žmonės, su kuriais gera bendrauti tiek vaiko tėvams, tiek pačiam vaikui. Nereikėtų krikšto tėvais kviesti vien dėl to, kad kažko neįžeisti, kad kažkas tikisi, kad bus pakviesti, nereikėtų vadovautis ir tokiais kriterijais, kaip pavyzdžiui, būsimų krikšto tėvų materialinė padėtis. Liūdna išgirsti, kai sakoma, jog „Šiais laikais vargšų į krikšto tėvus niekas neprašo"...  Didžiausi žmogaus turtai tai - gėris jų širdyje, pozityvus požiūris į gyvenimą, meilė žmonėms. Taigi, vertinant šiuo požiūriu, minėtas teiginys teisingas: būti krikštatėviais  kvieskime dvasiškai turtingus žmones !

(straisnyje remtasi R. Paukštytės knyga "Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime")

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Jūsų vertinimas: Jokio Vidutinis 4.3 (4 balsai)

© 2008-2019 Viskas krikštynoms