Krikštas - kas tai?

2008.04.28.
Krikštas, pasikrikštyti – ką tai reiškia? Rodos visiems iš pirmo žvilgsnio aiškus ir suprantamas dalykas, bet paklausus savęs kaip mes suvokiame krikšto prasmę ir paskirtį, manau ne kiekvienas sąžiningai ir užtikrintai galėtų atsakyti į šį klausimą. O ar į tą klausimą reikia atsakymo? Ar nepakanka to, kad didžioji dalis žmonių yra krikštyti, dauguma krikštyja vaikus?
Būti kitokiu reikštų religiniu požymiu tapti svetimu daugumai. Be to jei jau esame nuoširdžiai tikintys Dievu ir pasitikintys bažnyčia ar verta gilinantis į priežastingumus? Ko gero būtent dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių ir vertėtų. Juk norime, kad mūsų krikštynos būtų tikrai tikros ir prasmingos.
Ką gi, tada pradėkime: jei vertinsime krikšto tradiciją iš socialinės pusės (kuriam laikui atsiribojus nuo religijos) – šis ritualas yra naujojo bendrijos nario priėmimas į savo gretas ir bendrų dvasinių vertybių išpažinimo pradžia tam, kad išliktume. Kaip žinia mūsų gyvenimą, vienokį ar kitokį, lemia pasaulėžiūra, įsitikinimai kuriais vadovaujamės. Krikščioniškos, apskritai visų religijų, tradicijos yra suformuotos, kaip rodo laikas, pakankamai teisinga vertybių kryptimi. Jos vienija tuos dalykus, ant kurių vis dar laikosi mūsų pasaulis ir mes patys. Šitoks vertinimas užima tam tikrą vietą gyveniškame krikštynų egzistavimo kontekste, bet visdėlto krikštas ir pačios religijos savyje talpina daug subtilesnę, sakralinę prasmę. Ši vienintelė tikrajam krikštui būtina ir kartu lemianti jį sąlyga yra tikėjimas bei supratimas to kuo tikima. Taigi, tam kad kiek labiau suvoktume ar prisimintume krikšto prasmę padarykime trumpą ekskursiją po krikšto istorijos labirintus.
Žodis „krikštas“ tai graikiškojo žodžio βάπτισμα (panardinimas) atitikmuo. Graikų kalboje šis terminas susijęs su laivų panirimu, nugrimzdimu vandenyje. Šventąjame rašte jis pirmą kartą paminėtas siejant su Jonu krikštytoju. Pas jį ateidavę judėjai, pasinerdavo Jordano upės vandenyse, tokiu būdu išreikšdami savo atsisakymą nuo padaryto blogio skandinant, nuplaunant nuo savęs nuodėmių purvą tam, kad švaria siela sutiktų Mesiją, kurio atėjimą žadėjo Jonas. Krikščionys teigia, kad Jėzus neturėdamas nuodėmės buvo pakrikštytas Jono kai jam suėjo 30 metų. Išlipus Kristui iš vandens prasivėrė dangus, nuskambėjo Dievo balsas ir pakrikštytąjam ant galvos nusileido balandis įkūnijantis šventąją dvasią - apsireiškė šventoji trejybė. Būtent po krikšto Jėzus pradeda skelbti savąjį mokymą ir daryti stebuklus, dėl ko sulaukęs judėjų dvasininkų nemalonės, 33 – jų metų buvo įduotas romėnams ir nukryžiuotas kaip eretikas. Yra įvairių požiūrių į tai, kodėl Viešpaties sūnus, kaip žmogus neturėjęs nuodėmės ir tuo pat metu, kaip Dievas būdamas tobulas priėmė krikštą. Kokia to prasmė? Manoma, kad žmonės įeidami į upės vandenis išpažindavo ir „nusiplaudavo“ nuodėmes, tad Jordano vanduo buvo persipildęs žmogiškaisiais nusidėjimais ir atpildu už juos skirta mirtimi. Kristus į šiuos vandenis pasinėrė ne tam kad taptu tobulu žmogumi, o kad kaip tobulas žmogus, patirtų visą žmogiškųjų nuodėmių siaubą. Priimdamas krikštą nuo žmonijos atstovo jis tuo pačiu nuplovė visos žmonijos nuodėmes ir paaukojo save žmonijos labui.
Šiandieninė krikšto priėmimo prasmė yra ta, kad žmogus ne tik apsivalo vardan Kristaus, bet pasinerdamas į vandenį kartu ir miršta nuodėmei – miršta su Kristumi, kad atgimtų su juo amžinam gyvenimui. Krikštijant kūdikius yra nuplaunamos įgimtos nuodėmės, perduotos kūdikiui protėvių, pradedant Adomu. Trumpai tariant - krikšto sakramentas yra viso kas pikta išsižadėjimas ir teisingo gyvenimo pasirinkimas.

 

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Jūsų vertinimas: Jokio Vidutinis 4.2 (5 balsai)

© 2008-2019 Viskas krikštynoms