Giedrės Rusytės sūnaus Majaus krikštynos

2008.05.28.

Verslininkė, modelis bei televizijos laidų vedėja, Giedrė Rusytė, auginanti 3,5 metukų sūnų Majų, sakosi net nesvarsčiusi klausimo reikia ar nereikia krikštyti vaikelį, kadangi jauna moteris esanti tos nuomonės, jog pakrikštyti savo vaiką yra kiekvieno tikinčiojo pareiga.
Kas lėmė Jūsų apsisprendimą krikštyti vaikelį?

Tai buvo net nediskutuotinas klausimas, kadangi  patys esam krikštyti ir tikintys - tad šis tikėjimas ir nulėmė.

Kaip nusprendėte, kad jau atėjo metas krikštynoms?

Majus gimė žiema, tačiau šaltuoju metų laiku jo krikštyti nenorėjome, baiminomės kad nesušaltų bažnyčioje, tad nutarėme palaukti vasaros. Sūnui tada buvo apie 8 mėnesiai. Buvo gražus ir šiltas oras, tad buvo smagu tiek vaikeliui, tiek ir suaugusiems.

Ką Jums pačiai reiškė ši šventė?

Man ši šventė, kaip ir kaip kiekvienam tikinčiąjam yra svarbi, nes tai pirmasis ir reikšmingas sakramentas žmogaus gyvenime, todėl manyčiau kad kiekvienas tikintis  žmogus privalo pakrikštyti savo vaikus.

Ar prieš krikštynas domėjotės šios šventės tradicijomis ir papročiais?

Ypatingai tikrai ne, ir iš krikštynų nedariau kažkokio ypatingo baliaus, juo labiau nenorėjau jokios „komercijos". Man krikštynos pasižymi kuklumu, paprastumu. Manau, kad tai yra šventas dalykas, bei vistik šeimos šventė.

Ką manote apie suaugusiųjų krikštą? Mat paskutiniu metu dažnas iš tėvų sako, kad reikia leisti vaikui pačiam pasirinkti kelią, o nekrikštyti dar kūdikio, kuris negali išreikšti savo valios.

Teko dalyvauti ir su suaugusiojo krikštynose - mano mama pasikrikštijo visai neseniai. Kadangi mano senelis buvo kito tikėjimo ir neleido krikštyti savo vaikų, todėl mano mama pasikrikštijo būdama suaugus. Tad manau suaugusiųjų krikštas yra gerai, nes žmogus šį žingsnį žengia tvirtai apsisprendęs ir apgalvojęs.

Ar daug dėmesio skyrėte šiai šventei?

Dėmesio skyriau tikrai nemažai, nes man tai nėra eilinė šventė. Norėjau kad Majaus krikštynos būtų įsimintinos, tad teko pasirūpinti jų įamžinimu, apranga bei švente po krikšto apeigų.

Nuo ko pradėjote organizuoti šventę?

Pirmiausiai, apsilankę pas kunigą,  išsirinkome krikštynų datą ir poto pradėjome joms ruoštis, kviesti svečius, užsakinėti šventės vietą, bei rūpintis kitomis smulkmenomis.

Kas išrinko vaikučiui krikšto tėvelius?

Šiuo klausimu tarėmės kartu su vyru ir priėmėme bendrą sprendimą.  Jais tapo mūsų šeimos draugai.

Pagal ką rinkote šiuos žmones, kam skyrėte daugiausiai dėmesio? Ar jums buvo svarbus jų charakteris, būdo bruožai?

Charakteris ir būdo bruožai man nebuvo svarbūs. Rinkdama sūnui krikštatėvius, labiausiai kreipiau dėmesį į tai, kiek jiems rūpi vaikai, ar jie juos myli, bei jų atsidavimą šeimai.

Ar organizavote didelę šventę, o gal šventėte tik  artimųjų rate?

Tai buvo tik artimi žmonės - giminaičiai bei draugai.

Kur šventėte vaikučio krikštynas?

Šventėmė gražiame restorane prie ežero „Akmeninėje užeigoje", kadangi norėjosi gamtos ir ramybės, vistik tai mažo vaiko krikštynos.

Kaip rinkotės bažnyčią? O gal tiesiog apeigos vyko Jūsų parapijos bažnyčioje?

Krikštijome Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, kurioje dažnai lankomės ir ji mums be galo graži. Sūnų krikštijo klebonas Ričardas Doveika, nuostabus žmogus bei kunigas. Buvo labai puiki ir jaudinanti ceremonija, įsimintina visai mūsų šeimai.

Kaip tą dieną buvo aprengtas vaikelis? Ar rinkote sūneliui kažkokius specialius drabužėlius? Daugelis skundžiasi, kad Lietuvoje sunku rasti gražių, originalių ir patogių rūbelių, ar Jūs susidūrėte su šia problema?

Sūnus buvo aprengtas dramblio kaulo spalvos kostiumėliu. Gerus ir patogius krikšto drabužėlius tikrai buvo gan sudėtinga rasti ir nors visus drabužėlius krikštynoms pirko jo krikštatėviai, aš jiems taip pat padėjau jų ieškoti ir pastebėjau kad Lietuvoje pasirinkimas tikrai nėra didelis. Krikšto tėveliai taip pat nupirko  Majui  krikšto žvakę bei baltą skraistę.

Ar Jums patiktų, jeigu kas nors būtų suorganizavęs tradicines su apeigomis vaikučio krikštynas?

Na, gal ir būtų įdomu bei smagu, tačiau mano vaiko krikštynos man patiko tokios, kokios buvo. Kažkokių tradicijų prisilaikėme ir patys, taip pat sūnus gavo  tradicinių dovanėlių, tokių kaip auksinis medalionas nuo krikšto tėvelių, bei  sidabrinis šaukštelis  - nuo močiutės.

Jūsų sūnelio vardas labai gražus ir gan retas. Kas jį išrinko?

Vardą rinkome kartu su vyru ir gana ilgai.

Kaip rinkote vardą? Ar tikite, kad varde atsispindi visas žmogaus likimas?

Patiko tai kad jis skambus, retas, kildinamas iš didingos majų civilizacijos. Manau, kažkiek tiesos tame yra kad varde atsispindi žmogaus likimas ar kad vardas duoda kažkokią įtaka žmogaus gyvenimui, tačiau netvirtinčiau to šimtu procentu.

Ar domėjotės kokia jūsų sūnelio vardo reikšmė?

Daugiau domėjomės ne vardo reikšme, o iš kur jis kilęs, kadangi lietuviškuose žodynuose tokio vardo reikšmės neradome. Todėl  pradėjus domėtis plačiau, paaiškėjo, jog indiškai „ananda majus" reiškia tiesioginį ryšį su dievu.

Ar davėte sūnui antrą, krikšto vardą?

Taip. Majaus prosenelio garbei suteikėme jam šventą Justino vardą.

Jeigu reiktų krikštynas organizuoti dabar, ką darytumėte kitaip?

Tikriausiai nieko kitaip nedaryčiau, nes mano sūnaus krikštynos tiek man, tiek visiems jose dalyvavusiems labai patiko. Tai buvo puiki šventė,  visi ja džiaugėsi. Tik vaišių po krikšto ceremonijos kitąkart  gal nebedaryčiau labai gausių, nes būtent tas krikštynų paprastumas mane labiausiai ir žavi.

 

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Nevertinta

© 2008-2019 Viskas krikštynoms