Agnieškos sūnelio krikštynos

2008.05.08.

 

Niekam ne paslaptis, jog Agnieška Olševska-Dobrovolska yra ne tik talentinga dainininkė bei renginių ir vestuvių organizatorė, bet ir 1,5 metukų sūnelio Luko mama. Tad buvo labai įdomu sužinoti, kokias krikštynas savo pirmagimiui suorganizavo, kitų šventėmis besirūpinanti, jauna moteris.

Praėjusiais metais krikštijote savo sūnelį Luką. Papasakokite apie įvykusias krikštynas - nuo ko pradėjote jas planuoti, iš kur sėmėtės idėjų?

Mąstyti apie krikštynas pradėjau turbūt vos tik gimus Lukui. Juk tai pirmas ir labai svarbus sakramentas kūdikėlio gyvenime. Tikiu, kad krikštynos - sakramentas, turintis labai gilią prasmę ir suteikintis gėrį ir palaiminimą mažam žmogučiui. Todėl iki krikštynų nesutikdavau daryti jokių vaiko fotosesijų ar spausdinti Luko nuotraukų žurnaluose. Metas iki krikštynų - tai labai atsakingas metas tėvams, kai reikia gerai apgalvoti kam priskirti ypatingą krikšto tėvų vaidmenį. Kadangi Lukas gimė žiemą, o šilčiausias pavasario mėnuo gegužė, todėl  su vyru pamanėme, kad gegužės pabaiga - pats tinkamiausias laikas krikštynoms. Pačiame planavime man buvo svarbiausia išsirinkti tinkamiausią bažnyčią, su jos ypatinga dvasia ir gerąja aura bei kunigą, kurio mintys ir žodžiai būtų kupini prasmės, gilių apmąstymų, šiltų žodžių ir pamokymų. Kadangi man vienuoliai (o ypač Dominikonai) - tai dvasingumo įsikūnijimas, todėl ir išsirinkau Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčią. Krikšto sakramentą mūsų sūneliui suteikė du tėvai dominikonai. Apeigos vyko dviem kalbomis, mat vienas  jų - iš Lenkijos, nekalbantis lietuviškai, o kitas lietuvis - nekalbantis lenkiškai.

Kokio amžiaus buvo sūnus kai jį krikštijote?

5 mėnesių.

Kaip mažylis elgėsi apeigų metu? Buvo ramus ar verkė?

Turbūt teko per ilgai laukti, todėl mažiukas buvo ramus ir linksmas tik pačioje pradžioje. Vėliau - jau buvo Luko „arijų" parodomasis koncertas, vargšiukas verkė be paliovos.

Kas buvo sūnelio krikšto tėveliai - giminaičiai ar artimi Jūsų draugai? Kaip rinkotės krikšto tėvelius? Juk sakoma, kad krikšto tėvai - labai svarbūs žmonės. Buvo tikima, kad vaikutis gali perimti iš jų būdo bruožus? Ar Jūs taip pat vadovavotės šiuo požiūriu?

Krikšto tėvais pakvietėme tapti mano seserį ir Andriaus dėdę. Turiu vienintelę seserį, ji yra mano artimiausias žmogus. Aš taip pat esu jos dukrelės krikšto mama. O Andriaus dėdė - labai charizmatiška asmenybė, turbūt tai labiausiai ir nulėmė mūsų pasirinkimą.

Galbūt vadovavotės šeimos, religijos tradicijomis, teiravotės tėvų patarimo ar kūrėte savitą šventę su savomis tradicijomis?

 Vadovavomės tiesiog katalikų tradicijomis. O savita buvo galbūt tai, kad bažnyčioje prieš pat apeigas uždegėme žvakutes. Taip pat pasiėmiau mano pačios krikšto rūbelį, kurį  apeigų metu padėjau ant Luko baltų drabužėlių.

Kokia buvo Jūsų šventė? Ar kaip nors ypatingai puošėtės, samdėte fotografą, nuomojotės salę šventei? Ar vadovavotės kokiomis nors senovinėmis tradicijomis? ar svečiai įteikė kokių nors ypatingą simbolinė reikšmę turinčių dovanų?

Šventė buvo labai „karšta" (+30C) ir linksma! Samdėmės fotografą bažnyčiai, o kadangi ir mano vyras ir krikšto tėvelis - dideli fotografijos meno ir fotografavimo mylėtojai, tai jie patys fotografavo namuose, kur ir vyko visa šventė. Nusprendėme, jog nėra prasmės nuomotis kažkokio restorano, nes vaikas dar visai mažutis, juk jis dažnai miega, nori valgyti ir pan. Čia jo šventė, o ne mūsų.. Vaikas turi jaustis gerai ir komfortiškai. Šventę namuose pradėjo krikšto tėtis nuostabiais žodžiais, tartais Luko vardu (apie vaiką it baltą lapą, kurio gyvenimas priklauso nuo mūsų visų jį supančių). Užsakėme nuostabų tortą su jo vardu ir žydrais batukais, močiutė iškepė savo gražų tortą su raide „L" ir ledų fontanais, papuošiau visus namus balionais, o maistą - spalvotais skėtukais. Iš simbolinių dovanų, tai sesuo padovanojo savo sūnėnui auksinį kryželį, o seneliai - sidabrinį šaukštelį.

Dirbate komandoje „VIP efektas", kurios veikla - renginių organizavimas. Ar į Jus kreipiasi žmonės, prašydami pagalbos organizuojant jų vaikų krikštynas? Jei taip, kokios vyrauja tendencijos? Ar žmonės pageidauja prašmatnios šventės su gausybe svečių, ar šventę labiau skiria vaikams ir pageidauja žaidimų bei pramogų, skirtų tik vaikams?

Mūsų veikla - tai renginių įmonėms bei vestuvių organizavimas. Tačiau taip pat žmonės kreipiasi dėl gimtadienių arba krikštynų organizavimo. Šiaip manyčiau, kad šiais laikais Pirmoji Komunija jau tampa labiau prašmatnia švente, o krikštynos - jaukia šeimos švente. Nors buvo atvejų, kuomet krikštijami vaikai buvo virš trejų metų amžiaus, o tada jau jie labiau supranta, kad tai jų šventė. Tada tėvai organizuoja dideles šventes su animatoriais, klounais ir programa suaugusiems. Tačiau dažniausiai vaikai krikštijami iki metukų amžiaus, todėl ir šventė kitokia: ramesnė, labiau kamerinė ir jauki.

Koks būtų Jūsų požiūris - ar krikštynas vis dėlto derėtų švęsti jaukiame ir nedideliame tik artimiausių žmonių rate, ar tai turėtų būti didelė šventė?

Mano nuomone krikštynos - tai be galo jauki šeimos šventė, kurioje mažiukas žmogutis yra apgaubiamas šiluma ir meile, pačių artimiausių žmonių rate.

Visa šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip.Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse  bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo. Jei sutikimas gautas, turi būti nuoroda į „Viskas krikštynoms" kaip informacijos šaltinį.

Nevertinta

© 2008-2019 Viskas krikštynoms